Verslo aplinka Moteris versle

Moteris versle

Lietuvos patirtis moterų ir vyrų lygių galimybių srityje siekia daugiau nei 500 metų. Nežiūrint to, dar šiandien pripažįstama, kad moterų ir vyrų lygios galimybės bei lyčių lygybė nėra pilnai įgyvendintos tiek Lietuvoje, tiek ir daugelyje kitų šalių. Vis dar pastebimas žymus atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, iki šių dienų išlikęs stereotipinis požiūris į moters vaidmenį šeimoje, kuris trukdo moterims integruotis į darbo rinką, pastebimas žemas visuomenės informuotumo lygis lyčių lygybės ir galimybių klausimais ir kt. Pagrindinė priežastis - veiksmingų mechanizmų, užtikrinančių efektyvų lyčių lygybės politikos įgyvendinimą, trūkumas.

Priežastys, kurios taip pat lemia mažesnį moterų procentą, siekiant karjeros:

Užsisenėjęs stereotipinis požiūris į moters socialinį vaidmenį;

Sunkus šeimos ir karjeros suderinamumas;

Pasitikėjimo savimi trūkumas;

Rizikos baimė;

Specifinių, reikalingų žinių trūkumas ir kt.

Moterys kuria darbo vietas moterims

Laisvosios rinkos sistema teoriškai suteikia visiems Lietuvos piliečiams galimybę siekti ekonominio savarankiškumo. Bet praktika rodo, kad taip dažnai nebūna ir viena iš pagrindinių kliūčių yra lytis. Moteris Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, susiduria su diskriminacija ieškant darbo. O vis didėjantis skaičius moterų pradeda savo verslą kaip tik ir siekdamos šitos kliūties išvengti. Galima sakyti, kad smulkus verslas pasireiškia kaip instrumentas moterims siekiant ekonominio savarankiškumo. Moterų verslas turi tam tikras ypatybes: dažnai jis yra smulkus ir verslininkės yra linkusios įdarbinti kitas moteris savo versluose. Tai reiškia, kad šiuo atveju jos turi teigiamą ekonominę įtaką: jos kuria smulkųjį verslą, jos sukuria darbo vietas (ypač kitoms moterims). Jos tampa ekonomiškai savarankiškomis.

1996 metais priimta Moterų pažangos programa, kuri konstatuoja, kad reikia “propaguoti bei remti moterų ekonominį savarankiškumą, skatinti moterų smulkų verslą bei asmeninę iniciatyvą”. Savarankiškumo jausmas, pasitikėjimas savimi yra vienas iš profesinio moters vadovės įvaizdžio veiksnių, kuris leidžia moterims modeliuoti darbą pagal savo poreikius bei kurti patogią darbo aplinką. Profesinės veiklos dėka joms atsiveria naujos galimybės kūrybinių sugebėjimų realizavimui, socialinių ryšių plėtimui, savo ir šeimos ateities planavimui.

Lietuvoje yra nemažai drąsių ir siekiančių karjeros moterų, kurios ryžtasi pačios sukurti darbo vietą sau ir savo šeimai, t.y. imtis verslo. Moterys turi tendencija plėtoti lanksčius verslus, kurie pagrįsti jų asmenine patirtimi. Jos atsakingiau žvelgia į verslą, kaip į gyvenimo būdą, o ne kaip į pelningą nuotykį.

Vadovavimas- vyriška veikla?

Į įprastą vyrų pasaulį – verslą – vis sparčiau žengia moterys. Nors šiuo metu vyrams ir moterims sudarytos teisiškai vienodos galimybės pradėti verslą, tačiau pagrindiniai verslo kūrėjai yra vyrai. Lietuvoje 2007 m. savarankiškai dirbančios moterys sudarė apie 43% visų savarankiškai dirbančių žmonių. ES šis rodiklis gerokai mažesnis ir siekia vos 33%.

Verslininko išsilavinimas bei praktinė patirtis turi didelės įtakos ne tik verslo steigimui bet ir profesiniam vadovo įvaizdžiui. Jei panagrinėsime moterų išsilavinimą, pastebėsime, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad jos negali vadovauti. Lietuvoje moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius yra didesnis nei vyrų.

Tačiau aukštesnis moterų išsilavinimas negarantuoja geresnių nei vyrams karjeros galimybių. Šiuolaikinis verslas tampa vis įvairesnis ir reikalauja tiek vyriškų tiek moteriškų bruožų bei sugebėjimų. Todėl ir moters vadovės įvaizdyje turėtų pasireikšti galbūt šiek tiek vyriškos vadovo savybės, bet kartu išlikti ir moteriškumo aspektai, nes tam tikros moteriškos savybės gali būti net privalumas vadovaujant. Įvairiose statistikose pateikti duomenys rodo, jog vertinant veiklą, atliekamą viešojoje visuomenės sferoje, dauguma apklaustųjų atsakė, kad ji yra būdinga vyrams ir moterims. 84 proc. visų respondentų taip įvertino karjeros siekimą, 68 proc. pinigų uždirbimą. Bet kita vertus, vadovavimą vyriška veikla laiko net 42 proc. vaikinų ir 20 proc. merginų. Vadinasi vadovavimas laikomas veikla, kurią geriau gali atlikti vyrai. Kaip rodo duomenys, šie stereotipai mūsų visuomenėje dar pakankamai stabilūs, o tai sąlygoja neigiamą moters vadovės įvaizdį.

Populiariausios veiklos

Lietuvos verslininkės veiklą plėtoja dažniausiai šiose srityse: siuvimas, plaukų kirpimas, grožio salonai, maži restoranai ir kavinės, privatūs stomatologijos kabinetai ir privatūs gydytojų kabinetai, sporto klubai ir kt.

ES apie 30% moterų verslininkių dirba mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje, apie 13% moterų dirba viešbučių - restoranų sektoriuje bei apie 12% - visuomeninių ir privačių paslaugų sektoriuje.

Moterys labiau linkusios steigti mažas įmones. Apie 70% ES moterų verslininkių valdo mažesnes nei 5 darbuotojų įmones, 16% moterų – įmones, kuriose dirba 6 - 10 darbuotojų, 11% moterų - 11- 49 darbuotojų turinčias įmones ir tik 2,5% valdo įmones, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų.

Tai, kad moterys dažniausiai steigia mažas įmones, susiję su stereotipiniu moters vaidmeniu šeimoje: namų ir vaikų priežiūra. Be to, moterys verslininkės, kaip jau minėta, labiau linkusios įdarbinti moteris, negalėjusias susirasti tinkamo užsiėmimo kaip darbo jėga, bei sukuria tinkamas darbo vietas moterims, negalėjusioms pritaikyti savo sugebėjimų ir įgūdžių.

Kuo užsiima Kazlų Rūdos verslininkės?

Kazlų Rūdos savivaldybėje yra apie 50 verslininkių, įkūrusių savo įmones (individualias įmones, uždaras akcines bendroves) arba dirbančių su verslo liudijimu ir įkūrusių darbo vietas kitiems asmenims.

61 proc. savivaldybės moterų verslininkų užsiima įvairių paslaugų teikimu: 20 proc. turi kirpyklas, grožio salonus, 12,5 proc. yra teikiančių privačias medicinos (sveikatinimo) paslaugas, po maždaug 8,3 proc. – maitinimo ir apgyvendinimo (kaimo turizmo) paslaugas, 12,5 proc. teikia kitas paslaugas (reklamos, projektavimo ir kt.).

Prekybos sritis populiari tarp 37 proc. Kazlų Rūdos savivaldybės verslininkių. Gamybine veikla užsiima tik 2 proc. verslininkių.

Paslaugos (20 % kirpyklos, 12,5 % medicinos, sveikatinimo paslaugos, po 8,3 % maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos, 12,5 % - kitos paslaugos). Iš viso 61 proc.

Prekyba – 37 proc.

Gamyba – 2 proc.

Moterų verslo ir visuomeninė padėtis

Išanalizavus moterų ir vyrų galimybes darbo rinkoje, matyti, kad vyrų galimybės darbo rinkoje dėl įvairių priežasčių yra kur kas geresnės. Jie greičiau kyla profesinės karjeros laiptais, užima aukštesnes pareigas ir gauna didesnius atlyginimus.

Svarbiausia moterų karjeros kliūtis yra jų šeimyninės pareigos ir motinystė. Tai svarbiausios problemos, siekiant išlaikyti darbo vietą ar ieškant kitos. Šeima, buitis, rūpinimasis vaikais bei vyresniais giminaičiais, žmonėmis su negalia – stereotipiškai laikoma moterų priederme. Todėl gimdymas, kūdikio auginimas dažnai tampa moterišku rūpesčiu ir verčia moterį spręsti dilemą: vaikai ar karjera. Pasirinkusi motinystės atostogas, moteris neretai pasmerkia save sunkiai kovai dėl karjeros arba finansinei priklausomybei nuo vyro.

Lietuvoje moterys buriasi į įvairias organizacijas, kurios gina jų interesus ir teises, įgyvendina moterų verslo plėtros iniciatyvas, užmezga ir plėtoja tarpusavio ryšius bei ryšius su užsienio partneriais. Moterų verslininkių organizacijos veikia įvairiuose Lietuvos regionuose. Paskaičiuota, kad šiuo metų tokių organizacijų yra apie 100. Kiekviena iš jų turi savo veiklos tikslus ir uždavinius, vykdomus projektus, savus narius.

Marijampolės apskrityje taip pat veikia ne viena moteris vienijanti organizacija: Marijampolės moterų užimtumo centras, Marijampolės verslininkių klubas, Šakių moterų veiklos klubas ir kt.

Tikėkimės, kad ir Kazlų Rūdos savivaldybėje susikurs organizacija, vienijanti bendrus tikslus ir pomėgius turinčias aktyvias moteris.

Parengė Judita Simonavičienė,
Kazlų Rūdos verslo inkubatoriaus l.e.p.direktorė

Daugiau informacijos apie moteris versle čia.