Apie smulkų ir vidutinį verslą

Europos ir kitų pasaulio šalių rinkos ekonomikos konkurencingumą bei augimą didžia dalimi lemia smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra.

SVV subjektų samprata apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – įstatymas), kurio nauja redakcija įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d. Įstatymas apibrėžia SVV subjektus, jiems taikomas valstybės paramos formas ir kitas šiam verslui svarbias nuostatas. Vadovaujantis šiuo įstatymu, SVV subjektas yra labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas.

 Labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių samprata

Įstatyme neliko nuostatos, draudžiančios riboti SVV subjektų galimybes  gauti valstybės paramą pagal subjektų veiklos pobūdį. Įstatyme įtvirtinta nauja institucija – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, sudaroma iš asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų, siekiant užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų bei valstybės institucijų bendradarbiavimą.

Smulkios ir vidutinės įmonės negali vienodomis sąlygomis konkuruoti su stambiomis įmonėmis, todėl pagrindiniai verslo plėtros prioritetai tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu – visokeriopai remti SVV, skatinti ne tik naujų įmonių steigimą, bet ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas jau veikiančioms. Siekiant  skatinti  SVV (arba MVĮ - mažų vidutinių įmonių)  plėtrą ir  jų  gyvybingumą  įgyvendinamos naujos finansinės  paramos formos, daug dėmesio skiriama  viešųjų paslaugų verslui kokybei užtikrinti.

Daugiau apie smulkų ir vidutinį verslą žiūrėti čia